Saugi naujagimio fotosesija

Warning: count(): Parameter must be an array or an object that implements Countable in /home/dudefoto/domains/dudefoto.lt/public_html/wp-content/plugins/user-specific-content/User-Specific-Content.php on line 373

Ir namie, ir fotostudijoje: naujagimis reikalauja ypatingo elgesio

Naujos gyvybės atėjimas pažymimas ir šventėmis, ir dovanomis, ir brangių pirmųjų akimirkų fiksavimu naujagimio fotosesijoje. Vaikelį dažnai baisu paimti į rankas, tačiau šią baimę padeda nugalėti tam tikrų elgesio su juo taisyklių žinojimas ir laikymasis. Aišku viena: naujagimis reikalauja ypatingo elgesio, ir visai nesvarbu, ar jis yra laimingų tėvų rankose, ar fotostudijoje.
Naujagimių gydytoja Rolanda Girdėnienė sako, kad naujagimiu laikomas jaunesnis negu vieno mėnesio amžiaus vaikutis. Tai – pats trapiausias žmogaus amžius, kai su juo reikia elgtis ypatingai atsargiai.
„Neturėtų būti jokių kompromisų dėl vaikelio saugumo”, – įsitikinusi gydytoja.
Nuo 1986 metų su naujagimiais dirbanti gydytoja Rolanda Girdėnienė naujagimių fotografams neseniai pasakojo, kaip fotosesijos metu reikėtų elgtis su naujagimiu. Šie gydytojos patarimai – universalūs ir praversiantys bet kuriam žmogui, į rankas imančiam neseniai užgimusį vaikutį. 

Reikia saugoti naujagimio galvytę ir kaulus.

Neseniai gimusio vaiko sąnariai yra lankstūs bei palankūs „raityti“ naujagimį į įvairiausias pozas. Gydytojos teigimu, mokant su naujagimiu tinkamai elgtis, galima jį saugiai ir sėkmingai laikyti, nešioti ar fotografuoti skirtingose pozose.
Ypatingai atsargiai reikia elgtis su dar nespėjusiais suaugti naujagimio kaukolės kaulais, tarpai tarp kurių vadinami „siūlėmis“. Gamta surėdė, kad vaiko galvytė užgimdama prisitaikytų prie gimdymo takų ir nesutraumuotų galvos smegenų. Kaukolės siūlių, pasak gydytojos, geriausia visai neliesti, o jei reikia prilaikyti vaikelio galvą, tai galima daryti ne per siūles, o, pvz., laikant už smakro, paremiant kaktą pirštu.
Naujagimį imant ant rankų, pirmuosius du mėnesius būtina prilaikyti jo galvą, ypač – kad ji nesvirtų atgal. Į priekį svyranti kūdikio galva nekelia pavojaus, tačiau atgal atsilošusi galva gali vaikučiui pakenkti.
Tikriausiai nereikia priminti, kad naujagimio negalima palikti be priežiūros ant jokio paviršiaus arba vieno su mažais broliuku ar sesute, namų augintiniu.
Naujagimio nereikėtų ilgai laikyti vienoje pozoje. Apie diskomfortą jis praneš suspaustais kumščiais, veido grimasomis, stipriu užsimerkimu, čepsėjimu ar lūpos patempimu – šie ženklai signalizuos, jog jam nepatogu arba nemalonu. Pirmus du mėnesius vaiko raumenų tonusas būna padidėjęs, galūnės trūkčioja, todėl jokiu būdu negalima naudoti jėgos norint ištiesti jo galūnes. Jei prireikia ištiesti, pvz., ranką, naudinga įsijausti ir pajusti jo judesius ir įsitempimą bei galūnę ištiesti arba sulenkti tik tik ją atpalaidavus švelniais, spyruokliuojančiais judesiais.

Naujagimiui reikia didesnės šilumos.

Naujagimis yra labai jautrus aplinkos temperatūrai. Jo kūnas išskiria kelis kartus daugiau šilumos, todėl vaikutis gali greitai atvėsti. Apie tai, ar naujagimiui tinka aplinkos temperatūra, galima suprasti iš jo kūno spalvos ir elgesio: jei vaikui per šilta, jis bus raudonas, prakaituos ir zirs, jo kvėpavimas bus greitas  ir nereguliarus, o jei per šalta – rankytės, kojytės bus vėsios ir melsvos, oda taps „marmurinė”, jis riesis į kamuoliuką ir instinktyviai stengsis neatiduoti aplinkai kūno šilumos.
Patalpose, kuriose yra naujagimis, turi būti šilta, pastovi temperatūra ir jokio skersvėjo. Gydytoja teigia, kad pakanka palaikyti 23-25 laipsnių temperatūrą, tačiau jei vaikelis kurį laiką bus nuogas (pvz., fotosesijos ar perrengimo metu), patalpos temperatūra turėtų būti aukštesnė – apie 25-28 laipsnius.
Jei patalpas reikia papildomai šildyti, tai daryti geriausia dar iki atnešant naujagimį. Greičiau atvėsta neišnešioti naujagimiai, t. y. gimusieji iki 37 nėštumo savaitės, todėl juos reikėtų ypač atidžiai stebėti. Jei vaikelis didesnio svorio ir su storesniu riebaliniu sluoksniu, jis bus ne toks jautrus temperatūros svyravimams.
Apibendrinant, nesvarbu, ar naujagimis yra fotostudijoje, ar namuose – jam turi būti šilta, bet nekaršta.

Sotus naujagimis – laimingas naujagimis.

Neseniai gimusio kūdikio gyvenime valgymas itin svarbus, nes vaikas greitai auga ir stiprėja. Tik sotus naujagimis gerai jausis.
Dažnai tėvai džiaugiasi, kad vaikas naktį miega ir neprašo valgyti, tačiau gydytoja sako, kad būtent naktį mamai geriau gaminamas pienas, o naujagimio reikalavimas valgyti skatina laktaciją. Todėl patartina pradžioje net ir pažadinti vaiką naktį, kad jis pavalgytų.
Alkanas naujagimis bus neramus ir verks. Pamaitinus jį, reikėtų kurį laiką neplanuoti aktyvių veiklų, leisti jam atsirūgti ir apvirškinti maistą. Jei vaikutis sveikas, jo refleksai geri, užspringęs maistu jis kosės ir žiaugčios, todėl reikėtų nepanikuoti ir, paguldžius ant šono, leisti jam išsikosėti. Vaikui užspringus, jokiu būdu negalima jo laikyti žemyn galva ar kratyti.
Maitindamos krūtimi moterys neretai atsisako mėgstamos kavos, kadangi kofeinas patenka į pieną, dėl to vaikelis gali tapti irzlus. Tačiau tai nereiškia, anot gydytojos, kad būtina visiškai atsisakyti mėgstamo gėrimo, tiesiog reikėtų prisiderinti prie atžalos. Tikrai nieko nenutiks, jei kartais mamos išgers nestiprios kavos su pienu, geriausia –  iškart po pamaitinimo. Tai mažiau dirgins vaikelį.

Saugumo pojūčio sukūrimas.

Vaikutis gimdamas patenka iš pažįstamos į nepažįstamą aplinką, kurioje jį pasitinka kitokios išorinės sąlygos, pvz., šviesa, kitokie garsai, temperatūra, prisilietimai, erdvė. Todėl pirmaisiais mėnesiais, kol jis adaptuosis prie pasikeitimų, naudinga žinoti, kaip sukurti didesnį jo saugumo jausmą.
Siekiant, kad tokio amžiaus vaikas gerai jaustųsi, gydytoja pataria jo aplinkoje kaip įmanoma tiksliau atkurti gimdos sąlygas. Saugumo jausmą vaikeliui suteikia atramos jo rankoms ir kojoms (kaip gimdoje, kurioje jis galėjo ribotai judėti), uždangalas veidui. Tam galima naudoti įvairius lovelės ar lopšio paminkštinimus, rankšluosčius, „merliukus” veidui, užklotus, pagalves, sieneles ir pan. Naujagimio fotosesijos metu fotografai dažnai deda vaikelius į vainikus, lopšius, krepšius, todėl naujagimiai dažnai juose tiesiog ramiai pramiega.
Saugumo jausmą naujagimiui suteikia ir pažįstamo balso ar garso girdėjimas, tad tėvams patariama sunerimusį, besirangantį vaikelį kalbinti, glostyti, paimti ant rankų. Taip pat fone galima paleisti „baltą triukšmą”, kuris naujagimiui primins gimdoje girdėtus ūžesius ir jį ramins.
Reikia turėti galvoje ir tai, kad ilgą laiką prabuvus tamsoje naujagimiui šviesa yra stiprus dirgiklis (gimdamas jis patenka į šaltį ir šviesą, todėl ir ima verkti!), tad reikėtų vengti ryškesnės šviesos, patalpose stengtis ją prislopinti ir didinti palaipsniui.

Naujagimio refleksų ir elgesio „skaitymas“.

Refleksai žmogui iš vienos pusės padeda išgyventi, iš kitos – geriau prisitaikyti prie aplinkos poveikio.
Neretai pastebime, kad jei naujagimiui braukiame pirštu per veidą ties burna, jis ta kryptimi pasuka galvą. Tai galima panaudoti patogiau įsitaisant maitinimui ar, pvz., fotografuojant naujagimį, kai reikalinga tam tikra jo poza. Vaikutis taip instinktyviai elgiasi ieškodamas krūties – maisto. Čiulpimo refleksas bene labiausiai pasitarnauja norint naujagimį nuraminti. Vaikutis aprimsta gavęs krūties spenelį, savo rankytę ar žinduką. Naujagimis turi dar ir griebimo refleksą; kadaise tai padėdavo kūdikiams išgyventi, dabar padeda jį nuraminti – pajutęs pirštą savo delne, jis jį pagriebs ir aprims.
>Naujagimio fotosesijose vaikai dažnai fotografuojami kniūbsti. Gydytoja teigia, kad tokia poza naujagimiui visai patogi, todėl galima jį „susukti”, tačiau dera nepamiršti, kad vaikutis turi šliaužimo refleksą, todėl tokioje pozoje paliktas be priežiūros gali  „šokti” į priekį. Todėl medikė pataria pasirūpinti atramomis arba nepalikti kūdikio be priežiūros.
Neretai jauniems tėvams praverčia ir vaikučio verkimo atpažinimas, kadangi tai – kūdikio kalba. Jei naujagimis nori dėmesio, jis paverkia, tada patyli ir vėl paverkia. Jei jo verksmas monotoniškas, akys skausmingos – jis greičiausiai nori valgyti.

Naujagimio raminimas

Kaip ir kiekvienas žmogus, naujagimis pavargsta nuo įspūdžių, garsų ir kitų dirgiklių. Gydytoja išvardino keletą veiksmingų ir patikrintų naujagimio raminimo būdų:

• Vaikelis nurimsta girdėdamas tėvų balsą, todėl verta jį tiesiog švelniai pakalbinti.
• Galima paimti vaikutį už rankų. Tokiu atveju suveiks jo refleksai, jis prisitrauks ir nukreips dėmesį nuo kitų dirgiklių, todėl, tikėtina, nurims.
• Vaikutį ramina ir jau minėta atrama kojoms ar rankoms, kadangi primena mamos gimdą, kurioje jam buvo šilta ir saugu. Galima iš rankšluosčių, apklotų ar kitokių saugių medžiagų susukti jam „lizdelį”, kurie šiek tiek apribos jo judesius ir neleis pačiam savęs išgąsdinti rankų ar kojų judesiais.
• Norint nuraminti neseniai pavalgiusį naujagimį, nebūtina jo vėl maitinti – galima duoti jam šiek tiek pieno ar saldinto vandens, tai pakels jo nuotaiką. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad gali pakakti ir kelių pieno lašų į burną.
• Vaiką ramina švelni, tyli klasikinė muzika. Gydytoja teigia, kad, pvz., klausant Mocarto vaikui geriau auga svoris, todėl šio kompozitoriaus kūriniai tinka ir vaiko raminimui.
• Naujagimis nusiramins ir gavęs čiulpti pirštukus, tėvų pirštą arba čiulptuką.
• Nurimti mažam vaikeliui dažnai padeda jo „paslėpimas”, t. y. pridengimas lengvu audiniu ar vystyklu. Tai jam asocijuojasi su saugumo jausmu.
• Jau minėtas „baltas triukšmas” taip pat ramina vaiką, nes panašius garsus vaikutis girdėjo mamos gimdoje. Jam patiks tokie garsai: burbuliavimas, ūžimas, širdies plakimas ir pan. Beje, tokių garsų galima nesunkiai susirasti internete, paieškos laukelyje suvedus anglų k. žodžius „shusher” arba „womb sounds”.

Pirmoji pagalba

Deja, kartais neeilinėse situacijose prireikia kūdikį gaivinti. Kaip minėta anksčiau, būtina užtikrinti pakankamą patalpų temperatūrą, ir tai nėra tuščias įspėjimas: neseniai gimusiam vaikui žema temperatūra yra pavojinga, nes tuomet gali sustoti jo kvėpavimas. Kilus įtarimams, kad naujagimiui kažkas negerai arba jis neįprastai mieguistas ar vangus, reikia stebėti, ar kilnojasi jo krūtinės ląsta. Pirmiausia reikėtų bandyti jį tiesiog pažadinti judinant. Tais retais atvejais, kai vaikelis nekvėpuoja, reikėtų jį paguldyti ant kieto pagrindo, po jo pečiais pakišti kokį nors volelį (pvz., suvyniotą rankšluostuką) ir atsargiai atlošti galvą, kad atsidarytų kvėpavimo takai. Kvėpavimą stimuliuoti reikia plekšnojant per padus, glostant nugarą, pilvą, krūtinę ir galūnes. Masažuoti reikėtų bent pusę minutės arba kol vaikelis pradės kvėpuoti. Jei vis tik prireikia tolesnių gaivinimo veiksmų, naudinga prisiminti pirmosios pagalbos žinias. Vaiko nosis tokiais atvejais užspaudžiama, jo burna apžiojama, į ją pučiama tiek oro, kad šiek tiek pasikeltų krūtinės ląsta. Vienas įpūtimas trunka apie 1 sekundę. Taip gaivinama mažiausiai pusę minutės. Jei kūdikis vis tiek nekvėpuoja, reikia pradėti ir širdies masažo veiksmus. Spausti ir atleisti reikia nesunkiai surandamą vietą: apatinis krūtinkaulio trečdalis. Gaivinant atliekami 3 krūtinės paspaudimai ir 1 oro įpūtimas. Žinoma, pradėjus gaivinti, būtina lygiagrečiai skambinti medikams, klausyti jų nurodymų ir tęsti gaivinimą kol kūdikis ims kvėpuoti arba atvyks pagalba.

Įdomūs faktai:

• Jei aktyvus naujagimis rangosi ir staiga sustingsta, verta pasisaugoti – jis tikriausiai tuoj šlapinsis.
• Prie naujagimio geriausia nesikvėpinti kvepalais, ypač aštriais ar gausiai, nes intensyvūs kvapai vaikelį erzina.
• Naujagimis nelokalizuoja diskomforto, jis jį jaučia visame kūne. Todėl, pvz., ryškesnė šviesa jam gali reikšti diskomfortą ne tik akytėse.
• Tikriausiai pastebėjote, kad naujagimiui dažniausiai maunamos „kandančios” vilnonės kojinės. Tai reikalinga, kad jo pėdutės, kuriose daug nervų, būtų nuolat dirginamos, taip primenant jam… kvėpuoti.
• Jei esate matę naujagimių nuotraukų ant knygų lentynų, tai nereiškia, kad naujagimis ten ir pabuvojo. Norint tokios nuotraukos, lentyna „įrengiama” ant žemės, o vaikelis joje saugiai guli.
• Labai gražu, kai nuotraukose kūdikis tarsi trina veidą rankytėmis, tačiau iš tiesų tai „stop” poza – vaikelis taip parodo, kad nori nutraukti tai, kas su juo vyksta.

Paprastai naujagimio fotosesija trunka 2-4 valandas. Taip yra todėl, kad reikia prisitaikyti prie vaikelio įpročių ir savijautos, atsargiai ir lėtai su juo elgtis, prireikus apraminti, pamaitinti, panešioti ir pan. Jo savijautai įtakos turi ir tėvų (ypač – mamos) savijauta, kurią vaikutis jaučia ir „sugeria”. Jei vaikeliui ką nors skauda (pvz., pučia pilvuką), jis ilgai nenusiramina net taikant įvairius paprastai veikiančius nuraminimo būdus, verkia, yra dirglus, tuomet galima ieškoti galimybės fotosesiją atidėti. Profesionalūs naujagimių fotografai gerai žino, kaip elgtis su naujagimiu, o kartais net ir mamos gali iš jų pasimokyti naujų raminimo ar laikymo būdų. Patyrę fotografai teigia, kad naujagimiai per fotosesijas neramūs būna ne tiek dėl judinimo, kilnojimo ar perrenginėjimo, kiek dėl juntamo artimųjų nerimo. Profesionalai specialiai ruošiasi ir mokosi, kad galėtų užtikrinti naujagimio saugumą ir komfortą, tad tėveliai gali būti ramūs ir, prireikus, gali padėti nuraminti vaikelį ar paasistuoti fotografams per pačią pirmąją vaikelio fotosesiją.