10 patarimų kaip fotografuoti vaikus

Vaikai – fantastiškai tobuli modeliukai. Nors jie juda taip greitai, kaip keičiasi jų nuotaikos, ir atrodo yra nesukalbami patrakėliai arba atvirkščiai – susigėdę ir bailūs, vis tik yra daugybė būdų atkreipti vaiko dėmesį ir užfiksuoti tai, ko trokšta visi tėveliai.

Žaidimas. Daugumas vaikų paprastai negali išbūti vienoje pozoje ilgesnį laiką. Palaikyti kontaktui žaiskite bet kokius žaidimus, kurie juos išblaškytų ir pralinksmintų. Kūdikiams tai gali būti tiesiog juokingi veidai arba „kukū“, „pipi“ ar kiti dėmesį atkreipiantys garsai. Taip pat pravers mėgstamas žaisliukas slepiamas už objektyvo. Didesniems vaikams tai gali būti šmaikštūs posakiai (pvz. užpakaliukas, smirdalius) ar juokingi garsai (pvz. riksmas ar bezdėjimas). Sukurkite istoriją „kas gyvena objektyve“, dainuokite žinomą dainelę ir būtinai supainiokite žodžius. Žodžiu, elkitės taip, kaip jie mažiausiai tikisi iš svetimo suaugusiojo, taip sulauksite daug įvairių šypsenų. Geriau pasakyti ar padaryti kažką juokingo nei paprašyti, kad nusišypsotų!

Patogios pozos. Ne tik suaugę prieš fotoaparatą jaučiasi nerangūs, vaikams taip pat reikia „kažko“, kad galėtų jaustis patogiai. Patogiausia vaikams pozuoti, kai jie juda, sėdi, arba stovi šalia objekto, į kurį gali atsiremti (pvz.suoliukas, medis, tvora, rąstas, šaka ir pan.). Remdamasis vaikas jausis drąsiau ir tai gali paskatinti bei įkvėpti žaidimams su objektais arba aplink juos, o pats objektas gali tapti dalimi kūrybingos fotografijos. Jaustis patogiai tai pat padeda įvairūs daiktai rankose. Tik pasistenkite parinkti kažką derančio į kontekstą.

Bendradarbiavimas. Yra momentų, kuomet vaikas sutinka padaryti tai, ką jam sakome. „Pauostyk gėlytę“, „nuskink lapelį“, „keliam ranką“, „plojam…“, „sukamės…“, „griūnam…“, „pašokam…“ ir t.t. Išnaudokite tai, kol jam tai įdomu. Ir nepamirškite žavėtis, kaip puikiai jam pavyksta (nes jums dažniausiai ne). Vyresnių vaikučių paprašykite padaryti kažką, kol suskaičiuosite iki 5, tuomet skaičiuokite: 1,2,3,4,17 – dažniausiai būna daug juoko. Liepdami vaikui padaryti kažką, pamatykite ir užfiksuokite žvilgsnį – juk būtent tuomet akyse rusena kibirkštėlė.

Pagyros. Visuomet, kada vaiko kažko paprašote: atsistok ten, pasisuk čia ir t.t. – nepamirškite pagirti (šaunuolis,puiku, nuostabu, fantastiška, valio, duok penkis), net jei ir gaunasi nevisai taip, kaip tikėjotės. Ir NIEKUOMET nesakykite, kad kažkas ne taip! Pagyros – ypatinga priemonė fotografuojant daugiau vaikų. Tuomet prasideda konkurencija – vaikai atkreipia dėmesį ir stengiasi padaryti viską, ko yra prašomi.

Stebėjimas. Jei pageidaujate šypsenos ir kibirkštėlės akyse, turite su vaiku bendrauti. Tačiau galite leisti eigai tekėti pasroviui, kuomet vaikas savam pasaulyje kažką atranda pats, kažkuo susidomėjęs ar žaidžia savarankiškai. Juk užfiksuoti tokie momentai pasakoja skirtingą istoriją. Vaiko pasaulyje viskas keičiasi taip greitai ir tokios akimirkos labai trumpos. O jei jos prailgtų, tuomet netikėtai sušnabždėkite vaiko vardą arba kvailai sukvaksėkite, tuomet būsite apdovanoti ne tik ypatingu žvilgsniu, bet ir šypsena.

Atvirkštinė psichologija. „Tu tik nesijuok..“, „nežiūrėk, nežiūrėk, išlips voras“,„nesijuok ir nežiūrėk į mane“… Greita ir efektyvu, bet tik tuomet, kai vaikas jau pripratęs!

Įžvalgumas. Čia gali būti sudėtingiau, bet jei pavyktų nuspėti vaiko žingsnius ir užbėgti įvykiams už akių, galima pasiekti gerų rezultatų. Jei vaikas ruošiasi sprukti, aplenkite jį ir fotografuokite atbėgantį. Jei susidomi žaislu ar žaidimu – būkite pirmesni ir fiksuokite tai. Arba surežisuokite veiksmą ir fiksuokite atoveiksmį (pvz.12-18mėn. pasodinkite ir fiksuokite kaip jis keliasi – juk tas iškeltas užpakaliukas taip žavu).

Kūrybingumas. Neįprasti rakursai paįvairins nuotraukas. Nusileiskite žemiau arba pakilkite aukščiau vaikų akių lygio (atsitūpkite, atsigulkite, palypėkite aukščiau). Atkreipkite dėmesį į detales – jos labai svarbios. Laužykite taisykles, ieškokite netikėtų rakursų, įdomių objektų. Kartais taip žavu tai, kas visiškai netradiciška.

Tinkama vieta. Labai svarbu pasirinkti tinkamą erdvę, kuri atitiktų vaiko amžių ir būdą. Ypatingai aktualu 18–36mėn. vaikams, nes fotografuoti šio amžiaus vaikus yra didžiausias iššūkis. Aktyvių vaikų nesiveskite į dideles erdves, jiems labiau tiks mažesni plotai su daugiau įvairesnių daiktų, ties kuriais jie galėtų sutelkti dėmesį.

Kantrybė! Idealiu atveju fotosesija trunka iki 1val. Per tą laiką vaikų nuotaikos svyruoja ir tai yra NORMALU. Ir niekas negali labiau visko sugadinti kaip nekantrūs tėvai ar fotografas. Tiesiog mėgaukitės kiekviena vaiko nuotaika ir fiksuokite tai, kas jų gyvenime vyksta natūraliai.

Žodžiu, geriausias būdas susidraugauti yra pačiam trumpam tapti vaiku, elgtis ir galvoti kaip jie, nesvarbu kokio amžiaus jie bebūtų. Nusileiskit į jų lygį, stebėkit aplinką ir būkit linksmi. Jei jums bus smagu, tuomet bus smagu ir jiems.